apvirsti

apvir̃sti K 1. intr. SD323, Sut, BzF199, RtŽ, Š, ŠT169, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ pargriūti, parkristi iš vertikalios padėties ant šono, ant žemės: Su vežimu apvirtaũ bevažiuodamas J. Aukštą vežimą susikrauni, o kelio gero nėrai, tekdavo apvir̃st su visu vežimu Svn. Par brastas apvir̃tom: bala, upelė eina, atsivežk [šieno], kad nori! Sld. Vežimas avirto [p]Dv. Jei vežimas nukrautas, ir dėl mažo prasūko gali apvir̃st Šmn. Vežimas per baisų greitį lėkė, ir apvir̃tova Grš. Su vežimu apvir̃to OG95. Ejo ten risties, tik dunkt ant aslos – apvir̃to Trk. Ejau par ledą su medpadžiais, paslydau i apvirtáu Všv. Nežinai nei dėl ko, nei kaip: duos buože tau, kaituliu apvirstì, rankas suriša da už nugaros Alz. Pylūtis aukštynaikas apvir̃tęs Klp. Tas šuo niekai buvo: eisi pririšt, jis aukštininkas apvir̃sta – da galia įkąst Jrb. Apsigręžt [su korom] reikia, su tuo traininiu ažkliūva, apvir̃sta Avl. Arklys tik bilkšt i apvir̃to Rs. Kaip ana grobė už puodelio, teip šis pasviro i apvir̃to Plng. Apvir̃tęs lovelis, atakeliu, daboju, – višta po loveliu! Švnč. Užėjo tokia audra, ėmė tą valtį blaškyti, lietus, vėjas, perkūnija, apvirs valtis, ir visi žūsime A.Mišk. Kaip užkilo šturmelis, ir apvirto laivelis; kaip apvirto laivelis, ir nuskendo bernelis KlpD89. | Grigo ratai, žiūrėk, jau ant skūnios apvir̃to VšR. ^ Par akminą parvažiavęs, per riešutą apvirto LTR(Vdk). Juodas puodas aukštynaikas apvirtęs (duonos kepalas) LTR(Užv).

apvirstinaĩ adv.: Jis nebeprigerdavo apvirstinai Vaižg. | refl.: I toks vaikinas kaži ką pakišo koją anam, tas rerėpšt ir apsivir̃to Jdr. ║ ristis (per galvą ar kūlio): Kūliais [kiaušinio] lukšte apvir̃to i ažsidusino [viščiukas] Klt. Sustabdyt nemožna [greitai važiuojančios mašinos], apvir̃s kūliom Žl. ║ apklėsti, nusvirti: Plaukai apvir̃tę ant kaktos Rod. Paršo ausys apvirtę in žemę Rod. ║ išsinerti, iškrypti: Vagi, mano pirštai apvir̃tę, išsisukioję Tr.

2. intr. Jž trumpam atsigulti poilsio: Popiet pavalgęs gali apvir̃st Graž. Pavalgęs apvir̃to žmogus, pasilsėjo ir vėl eina Sl. 3. intr. įgriūti: Alasas namie didžiausias, rodos, namai apvir̃s Grž. 4. tr. apvožti: Niekočiūtė apvir̃to tą ožiukelį, vilkas jo neparegė[jo], i liko [ožiukas] gyvas (ps.) Ml. 5. intr. Kal, Pln prk. numirti: ^ Galo žmogui nigdi nėra: tol ryja, kol apvir̃sta Všn. 6. intr. gausiai apibyrėti, apsinešti kuo: Katras sė[ja] laukus, pareita numie, pažinti negal, žemėms apvir̃tęs veidas yr Yl. Šienas apvir̃to šiaudais, negal beištraukt pašarą Pln. ║ DŽ¹ būti gausiai išbertam kuo: Visokiais skauduliais, gumbais apvirtáu po to išsigandimo Lnk. Buvo visas apvirtęs niežais Nt. Jau antra nedelė, kaip kojos apvir̃to skauduliais Slnt. ║ DŽ gausiai apaugti, apželti, apvešėti: Bulvės žolėms apvirtusios Šts. Apvir̃to žolėms, balandos tujau pribūs į sėklas Plt. Ravėjau rasodą, ka apvir̃to žolėms! Brs. Bartkaus klėtis kaip tyčia nuošaliau, visa apvirtusi slyvomis M.Katil. Gal taũ ir kaimynai, ir sesės užmiršo, jog kapo kvietkeliai su žole apvirto J.Jan. ║ tr. virstant užgožti: Rugiai apvir̃s kopūstus, reikia apipjaut Klt. 7. tr. daugeliui apsupti, apstoti: Ejau iš krautuvės, ir apvirto mane gal tūkstantis žmonių vartuos Dgl. 8. intr. Ch¹PvR7,13, TS1897,1, KŽ pasidaryti kokiam, pavirsti, tapti kuo: Vieversys in žiemą apvirsta žvirbliu ir su jais skraido LTR(Slk). Sukilo, apvir̃to [į varškę] pienas DūnŽ. Ignalinė apvir̃to didelė Ign. Nuliūdimas jūsų apvirs ing džiaugsmą DP212. Tad linksmysis teisūs ir visi daiktai, kurie jai nū yra ant pakajaus, idant jai nopvirstų̃ ing kartumą barnies DP312. | prk.: Tas medus smala apvir̃to (apkarto) Dglš. Akmenim apvir̃to paduška (ilgai sergant) Ck. Naktis mariom apvir̃sta, vartaus vartaus Klt. Apvir̃to kitep visas pasaulis, koki žmones! Rtn. Jau viskas apvir̃to visur kitaip Vdk. Pasaulė apvir̃to antraip, ką čia suprasi, ką suvoksi! Krš. Kai numirė motynėlė, tuoj kitaip apvirto LTR(Slk). ║ Jn(Ds), BM112 (Ssk) burtų galia įgauti kitą pavidalą, išorę, formą: Toj merga ir apvir̃to akmeniu (ps.) DrskŽ. Apvirsì in avies (ps.) LKKIX216(Dv). Adomėlis gėrė iš baronėlio pėdelės ir apvirto baronėliu DvP175. Tada, jau turėdamas viską gatavą, nieko nelaukdamas, susilenkė [gaspadorius] dvilinkas ir išlindo par tą lankiuką. Tokiu būdu apvirto į tikrą vilką BsPII56. Želektis, inkišusis savo uodegą skylėn, apie kurią jau gan buvo [v]andenio, apvirto unguriu Gmž(Krd). Privažia[vo] in namus, ėgi i paklibint [negali] iš vežimo: tošes apvirto drobėm, ė angliai – pinigais TDrIV211(Dglš). Gegutė apvir̃sta vanagėliu ir vištas gaudo Sld. Apvir̃to gaidys liūtu i papjaustė visus veršius (ps.) Dsn. Tos kibirkščios titnago apvirto į nesuskaitytą daugybę aniolų DS164(Rs). Aš apvirsiù žalia pušele (d.) Pst. Aš nuskrisiu žalian sodelin, aš apvirsiu pilka gegiute TDrIV30(Prng). Devinti metai kap viena diena, kai aš apvirtau raiba gegule LTR(Ktv). ^ Kad tu avirstái akmeniu! [p]Dv. | refl.: Parlėkė jiej, apsivir̃to jiej bernais, nuejo jiej po tuoj kerple (ps.) DrskŽ. 9. intr. atsitikti, įvykti: Dar negal žinoti, kaip viskas apvir̃s Krš. Ale jūs paklausykit, kap čia viskas apvir̃to DrskŽ. Kaip apvir̃to: su šautuvu varė [į kolchozą], patiko, nebišvaro Krš.

◊ antraĩp apvir̃sti pasikeisti visiškai priešingai: Viskas antraĩp apvir̃to – žemės siūlo, ai ai! Krš.

aukštỹn kójomis apvir̃sti DŽ¹ iš esmės pasikeisti: Ir štai nelauktai viskas apvirto aukštyn kojom A.Vien. Įprasta tvarka apvirto aukštyn kojomis J.Avyž. Karas ejo, viskas apvir̃to aukštỹn kójom Avl.

į niẽką (niekan) apvir̃sti netekti vertės: O dūšia, niekan apvirtai, kentėdama liepsnas tvirtai SGII118.

širdìs apvir̃tusi sakoma norint pabrėžti neįmanomą atlikti kokį nors veiksmą: Mano širdis buvo taip apvirtusi N.

\ virsti; antvirsti; apvirsti; atvirsti; įvirsti; išvirsti; nuvirsti; pavirsti; parvirsti; pervirsti; pievirsti; pravirsti; privirsti; razvirsti; suvirsti; užvirsti